BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kalėdiniai meduoliai ir pasakos

Gruodis 9, 2010

Artėjant žiemos šventėm, mėgstu skaityti pasakas, visada iš bibliotekos parsinešu Oskaro Vaildo, Hanso Christiano Anderseno ir Vytautės Žilinskaitės knygų. Tuomet išsiverdu raudonosios arbatos su medumi bei cinamonu, išsikepu meduolių, susuku kojas į šiltą apklotą ir pasineriu į magišką ir keistąjį pasakų pasaulį.

Kiekviena pasaka - nepaprasta, bet dar nesuradau gražesnės ir širdžiai artimesnės pasakos nei Oskaro Vaildo „Laimingasis princas”. Šioje pasakoje pasakojama apie nepaprasto grožio princą, kuris visą savo gyvenimą praleidžia pilyje, kur liūdesiui įeiti draudžiama ir kuri nuo aplink esančio miesto atskirta aukšta tvora. Kol princas yra gyvas, jam nerūpi, kas dedasi anapus tvoros, kadangi jis iš tiesų - laimingas. Kai jis numiršta, nutariama, kad reikia pastatyti jo skulptūrą ant aukštos kolonos, kad visi galėtų gėrėtis princo angelišku grožiu.  Pastačius statulą, princo dvasia iš mirusio kūno persikelia į ją. Princas pamato savojo miesto negražumus ir skurdą; kasnakt pravirksta, matydamas tiek daug neteisybės.

Nuo princo ašarų sušlampa prie jo kojų nutūpusi pailsėti kregždutė. Princas paprašo jos pagalbos: jis maldauja, kad ji gabalėlis po gabalėlio išdalintų jo statulą puošiantį auksą, rubiną iš kardo rankenos, brangakmenius iš jo akių tiems, kuriems to reikia labiausiai. Kregždutė sutinka, ji nepalieka princo, neskrenda su kitomis kregždutėmis į Egiptą, nors jai darosi vis šalčiau ir šalčiau bei supranta, kad turės mirti. Vieną dieną, pabučiavusi Laimingajam Princui į lūpas, kregždutė miršta, o švininė princo širdis sprogsta perpus, netrukus po to neišvaizdi Laimingojo Princo statula išlydoma.

„-Koks keistas daiktas, - tarė liejyklos meistras. - Šita susprogusi švino širdis nesilydo krosnyje. Turėsime ją mesti laukan.

Ir jie išmetė ją į sąšlavyną, kur gulėjo taip pat ir nebegyva kregždutė.

- Atnešk man du pačius gražiausius daiktus iš miesto, - paliepė Dievas vienam angelui; ir angelas atnešė jam švininę širdį ir nebegyvą paukštelį.

- Gerai pasirinkai, - pasakė Dievas. - Amžinai giedos šitas mažytis paukštelis mano rojaus sode, o auksiniame mieste Laimingasis Princas garbins mane.”

Taigi, ši liūdna pasaka baigiasi laimingai, kaip ir turi baigtis pasakos prieš Kalėdas, įkvepia atidžiau žvelgti į tikrąjį grožį ir gerumą. O iki Kalėdų dar liko 15 dienų geriems darbams daryti, brangiems žmonėms apkabinti, mylėti ir meduoliams kepti.

Šie meduoliai tiesiog tirpte tirpsta burnoje. Jie yra ne per saldūs, kadangi naudojamas rudasis cukrus, o ir medaus - tik lašelis, bei trapūs ir lengvi. Dėl cinamono ir imbiero, gvazdikėlių bei vanilės meduoliai būna skaniai aromatingi ir ilgai išlieka gardūs (kartoninėje dėžutėje galima laikyti apie 2 savaites). O, kas geriausia, patinka visiems: ir tiems, kurie mėgsta minkštus meduolius ir tiems, kurie mėgsta kietesnius, ir tiems, kurie mėgsta gražius meduolius. Taigi, apie 35 šauniems kalėdiniams meduoliams reikės:

1 ½ puodelio ir 2 šaukštų miltų
1 arb. šaukštelio cinamono
½ šaukštelio imbiero ir tiek pat maltų gvazdikėlių
115 g sviesto
6 šaukštų rudojo cukraus
1 kiaušinio
½ valg. šaukšto skysto medaus
1 valg. šaukšto karšto vandens
½ arb. šaukštelio kepimo sodos
¼ arb. šaukštelio vanilės asencijos

Mano matavimo puodelio talpa yra 250 ml.

1.Viename dubenyje sumaišome miltus, cinamoną, imbierą ir maltus gvazdikėlius.

2. Kitame dubenyje mikseriu išplakame sviestą su cukrumi. Tai užtrunka apie 2 minutes. Tada įplakame kiaušinį.

3. Mažame dubenėlyje išmaišome karštą vandenį, medų ir sodą. Po to šį mišinį ir vanilę lėtai įmaišome į sviesto mišinį. Palaipsniui į gautą skystą masę įmaišome miltų mišinį. Švelniai minkome apie pusę minutės, kol tešla sulimpa į vieną masę. Tešlą įvyniojame į maistinę plėvelę ir palaikome apie 3-5 val. šaldytuve.

4. Orkaitę reikia įkaitinti iki 180 °C. Padaliname atvėsusią tešlą į dvi dalis. Vieną dalį pasiimame, kitą dedam atgal į šaldytuvą. Stalviršį ir kočėlą pabarstome miltais ir iškočiojame tešlą 0,5 cm (žinoma, galima ir 0,3 cm ar 0,7 cm, bet svarbiausia, kad toj pačioj skardoj esantys meduoliai būtų vienodo storio) storio lakštu. Kad tešla neliptų nei prie kočėlo, nei prie stalviršio, kočiojant pabarstome miltais. Jei tešla nelimpa prie kočėlo, miltų barstyti nereikia. Sausainių formelėmis išspaudžiame meduolius.

5. Kepimo skardą iškloti kepimo popieriumi. Meduolius perkelti ant kepimo skardos ir kepti orkaitėje apie 8 min. Dėdami meduolius į skardą palikite 2 cm tarpus, nes kepdami jie truputį plečiasi. Reikia būtų labai atidiems - kuo plonesni yra meduoliai, tuo greičiau gali perkepti!

6. Po to imamės likusios tešlos dalies ;)

7. Leidžiame meduoliams atvėsti ant grotelių, jei neturite jų, tiesiog išdėliokite lėkštėje. Jei, ištrauktus iš orkaitės, meduolius paliksite vėsti skardoje, vėliau gali būti labai sunku juos iš ten iškrapštyti.

Patiko (0)

Rodyk draugams

» Kategorijos: Gardūs receptai: pyragaičiai ir sausainiai

Komentarai (5) - “Kalėdiniai meduoliai ir pasakos”

  1. Viktorija: Gruodis 9, 2010 17:31

    Labai graži pasaka. Neatsimenu, tokios iš vaikystės :)

  2. Insolente.: Gruodis 9, 2010 17:55

    Žinau, žinau šitą pasaką! Kaip per miglą, bet žinau! Ačiū, sušildė. :)

  3. Milda: Gruodis 9, 2010 18:46

    “Laimingasis princas” mano mylimiausia vaikystės pasaka! Kokį šimtą kartų esu perskaičiusi :] Reiktų susirast knygą ir dar kartelį paskaityt.
    Dažnai čia užklystu, nes labai labai jau šiltas, jaukus jūsų blogas :] Dėkui už mielus žodžius ir puikius receptus! ;]

  4. VenusOfAir: Gruodis 10, 2010 10:18

    Šiemet dar nekepiau imbieriniu sausainiu, bet dar turiu dezuteje nuo praejusiu Kaledu. Man buvo idomu ar jie tikrai gali taip ilgai issilaikyti ir pasirodo tikrai gali- nepakito nei kvapas, nei skonis. Mano naudojamas receptas labai panasus, tik nera medaus. Tesla buna minksta ir nekociojama, elniukus formuoju rankomis. Bet kai zinau kaip jie darosi tai labai greitai tai vyksta ir buna tokie panasus, kad atrodo kaip istraukti is formos:)

  5. Mukatanas: Gruodis 10, 2010 11:23

    Viktorija, jei patiko ši, siūlau perskaityti visas Vaildo pasakas, jos man net labiau tinkamos vyresniems vaikams nei mažiesiems :)

    Insolente, kaip smagu, kad sušildė, juk žiemą to labiausiai ir reikia - žiupsniuko šilumos :)Ačiū už šiltus žodžius ;)

    Milda, man ir ši pasaka labai ypatinga, tokia jauki ir tinkama, ypač žiemos vakarams :)Dėkoju, kad mane aplankai ir už tokį padrąsinantį komentarą ;)Ačiū :)

    VenusOfAir, pagarba Tau, kaip norėčiau turėti tokią stiprybę ir išlaikyti meduolius per visus metus. Labai man smalsu, kaip tavieji elniukai atrodo, nes mėgstu tokius, suklijuotus rankomis :) Gal gali kokią nuotrauką atsiųsti - sima.sen@gmail.com ?

Rašyti komentarą




  • Naujausi komentarai

    • molis: nesamone negali gautis tokia skani tik nuo pienio sviesto al...
    • Alina: Na gi pagaliau pas mane gavosi nuostabi bulvių košė.. visos...
    • Edita: Sveiki, gavosi tikrai skanūs keksiukai. Tik kiek prisimatava...
    • eugenijus: debilai jus obuoliu kose su silke best...
    • saves pazinimas: Labai įdomūs ir tikslūs pamąstymai. Savęs pažinimo procesas ...